atagalias

atãgalias, -ià adj. (3b) Š žr. atgalias: 1. Ign, Sdk Arklys ne į priekį, bet atãgalias ėmė eit . Atagaliaĩs ratais įvažiavo Žmt. 2. Kad davė atãgalia ranka žandan, tai ir paraudonavo Tvr. Atkišė man atagalią ranką A.Vien. Spyriau atãgalia koja Vb.
◊ atãgalia rankà nerūpestingai, tingiai: Atãgalia rankà tik tinginys dirba Trgn. Tu vis dirbi atagalia ranka Ut.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.